- važnyčiotojas
- ×važnyčiótojas, -a smob. (2) NdŽ kas važiuodamas valdo arklius: Keturius arklius pakinko, pataiso matuką, važnyčiótojas sėdi Bsg. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus S.Zob. Žinai, kokios jos (moterys) važnyčiotojos! Vaižg. Timpčioja vadeles be jokios tvarkos, arkleliai muistosi, puldinėja, stabčioja, žvingauja, prunkštauja, ir jaunoji važnyčiotoja čia pat atsiduoda likimo valiai, apsiverkia V.Bub. Ant ežero ledo lenktyniavo žirgų važnyčiotojai, vaikai sukosi rogių karuselėse sp. ║ Vkš kas eidamas pėsčiomis valdo arklius, vežančius vežimą: Mėžėjų bus gana, tik važnyčiótojų da stinga Krs.
Dictionary of the Lithuanian Language.